Darbas:
konstitucijas, teigė J. Augustaitis, laužydamas priesaikas, griaudamas teisinius valstybės pagrindus ir susigriebdamas sau visą valdžią, ir stengėsi sudaryti ta“išmintingąjį valdžios sluoksnį, su išmintingais patarėjais (Valstybės taryba) gynėjais: (kariuomenė) ir jo režimą palaikančia policija, saugumo departamento agentais ir valdininkija – biurokratija .
Smetonai atėjus į valdžią 1926m. Gruodžio 20 d. šalyje įsigalėjo ypatingieji įstatymai, kurie sukėlė daugelio opozicinę padėti Lietuvoje Smetonos valdymo laikotarpiu:
• Apskrityje buvo įsteigtos komendantūros su kareivių būriais; plačius įgaliojimus gavo karo komendantai;
• Smarkiai apribota susirinkimų laisvė(net vaidinimams, šokių vakarams ir pan. reikėjo gauti apskrities viršininko ir karo komendanto leidimą).
• Spauda griežtai cenzūruojama;
• Uždrausti mitingai ir demonstracijos;
Pamažu uždraustos visos partijos (išskyrus tautininkų) .
A.Smetonos prezidentinio režimo pradžia.
Opozicijos atsiradimas
Tautininkai ir krikščionys demokratai po perversmo įvedė Lietuvoje autoritarinio tipo režimą.Pagrindinis smūgis pirmiausia buvo smogtas Komunistų partijai. Kartu persekioti ir visi aktyvesni demokratškai nusiteikę veikėjai.Represijomis buvo siekiama sunaikinti LKP, kuri buvo nelegali partija, planavusi nuversti konstitucinę Lietuvos vyriausybę ir kuriai tiesiogiai iš Maskvos vadovavo Komunistų internacionalas .
Lietuvių Komunistų Partija buvo pati negausiausia, ir joje daugiausia buvo nelietuviai, ypač labai maža lietuvių tebuvo komjaunime.LKP, būdama pati negausiausia, betgi buvo gana gerai pogrindiškai organizuota, nepaprastai agresyvi, kovoje su vyriausybe naudojanti visokiausias priemones, greit prisitaikanti prie gyvenimo aplinkybių, siekianti pagrindinio savo tikslo-tarybinės arba sovietinės, Lietuvos. To savo tikslo ji viešai neskelbė, kol kas savo atšaukimuose pasitenkindama jam artimais šūkiais:“Šalin kruvinojo fašizmo valdžią“, „Tegyvuoja Lietuvos Komunistų Partija“, „Tegyvuoja SSRS“.
LKP savo tikslo galėjo pasiekti tik dviem keliais: arba Sovietų Sąjungai Lietuvą okupuojant, arba, jai padedant, sukelti Lietuvoje proletarinę revoliuciją.
Be to, perversmui reikėjo rimtų motyvų, nes gyventojams pirmiausia kilo dėsningas klausimas, kodėl viena valdžia tokiu būdu keičia kitą. Dėl to pirmomis po perversmo dienomis vien Kaune buvo suimta apie 350 komunistų, komjaunuolių ir kairiųjų profsąjungų aktyvistų.
Represijos prieš LKP ir jos šalininkus tapo būdingu A. Smetonos režimo bruožu. 1919-1940m. Lietuvoje 3096 asmenys buvo teisti už revoliucinę ir opozicinę veiklą, iš jų – 2324 komunistai ir