Darbas:

formuojant valdžią ir kontroliuojant jos veiklą;
2) Šios teisės įgyvendinamos tiesiogiai arba per piliečių laisvai renkamus ir įgaliotus atstovus deputatus;
3) Rinkimai į valstybės valdžios organus privalo būti laisvi ir griežtai periodiški;
4) Laimėjusiai partijai per laisvus rinkimus formuoti vyriausybę, o pralaimėjusioms partijoms – sudaryti opoziciją;
5) Vyriausybės veikla turi būti vieša;
6) Visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalu suteikti galimybę laisvai kritikuoti vyriausybę ir jos politiką;
7) Teismo valdžia demokratijoje yra nepriklausoma nuo kokios nors kitos valdžios, išskyrus įstatymo valdžią;
8) Įstatymų leidžiamoji valdžia atskirta nuo vykdomosios valdžios.
Demokratija įkūnija idealią sistemą, kurios dėka sprendimus, svarbius visai visuomenei, priima visi jos nariai, kartu visi jie turi lygias teises prisidėti prie vieno ar kito sprendimo. Kitaip tariant, demokratija reikalauja laikytis dviejų pagrindinių principų:
1) visuomenės kolektyvinių sprendimų kontrolės;
2) lygiateisiškumo tokią kontrolę bevykdant.

4 Demokratijos sudėtinės dalys

Egzistuoja keturi veikiančios demokratijos komponentai:
§ laisvi ir teisingi rinkimai;
§ atvira ir atskaitinga vyriausybė;
§ politinės ir pilietinės teisės;
§ demokratinė (pilietinė) visuomenė.
Šie komponentai grafiškai pavaizduoti 1 paveiksle.


1 pav. Demokratijos piramidė


4.1 Laisvi ir teisingi rinkimai

Alternatyvūs rinkimai yra svarbiausia institucija, kurios dėka valstybiniai tarnautojai tampa atskaitingi gyventojams. Tokie rinkimai garantuoja politinę lygybę ir piliečių teisę pretenduoti į valstybinius postus, taip pat ir vienodą jų balsų vertę. Ar rinkimai laisvi ir teisingi, visų pirma priklauso nuo jų sistemos, t. y. nuo tų įstatymų, kuriais remiantis skirstomos valstybinės vakansijos. Be to, svarbus ir pats rinkimų procesas, t. y. kaip praktiškai rengiami konkretūs rinkimai: nuo rinkėjų registracijos momento iki balsų skaičiavimo. Pačios procedūros turi atitikti įstatymų numatyta tvarką ir jokie pažeidimai, galintys turėti įtakos rezultatų patikimumui, yra negalimi.
Rinkimų reikšmė.
Visos tautos dalyvavimas rinkimuose yra svarbus dėl dviejų priežasčių:
1) Per juos yra išrenkamas vyriausybės, arba įstatymų vykdomosios valdžios, vadovas, taip pat nustatoma bendra vadovavimo strategija.
2) Yra išrenkami atstovaujamosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios, arba parlamento, nariai. Pastarieji leis įstatymus, kurs mokesčių sistemas ir gyventojų vardu kontroliuos vyriausybę.
Reguliarūs valstybės veikėjų rinkimai yra atviro bei konkurencinio pobūdžio. Atstovaujamosios