Darbas:

verslo. Mieste gyvenantys svetimšaliai buvo vadinami metekais. Jie negalėjo dalyvauti miesto politiniame gyvenime, nors buvo laisvi žmonės ir nepatirdavo jokios socialinės diskriminacijos.
3. Miesto nariai. Jie turėjo teisę dalyvauti valstybės gyvenime. Ši privilegija buvo įgyjama pagal kilmę, nes graikas likdavo piliečiu to miesto, kuriam priklauso jo tėvai. Žmogui pilietybė suteikdavo teisę dalyvauti politinėje veikloje.
Demokratijos santvarkos pavyzdys – Atėnų miestas–valstybė. Visi jo piliečiai vyrai sudarė Asamblėją – miesto susirinkimą. Jame galėjo dalyvauti visi suaugę vyrai nuo 20 metų amžiaus. Susirinkimai vykdavo dešimt kartų per metus. Ypatingais atvejais jį sušaukdavo Taryba. Susirinkime priimti nutarimai prilygo šiuolaikiniams įstatymams, kuriais buvo grindžiama tautos valdžia valstybėje. 500 taryba ir teismai buvo dvi institucijos, kurios turėjo teisę kontroliuoti įstatymų vykdymą. Vietos savivaldos reikalus tvarkė atėniečiai, susirinkę į maždaug 100 demų (apylinkių, apygardų). Demai turėjo autonomiją tam tikrų pareigų palaikymui. Dešimt Atėnų strategų karinių pareigūnų turėjo teisę būti renkami tiesiogiai ir būti išrinkti pakartotinai į Tarybą. Jie turėjo didelę įtaką miesto Tarybai ir susirinkimų nutarimams. 500 taryba leido įstatymus, turėjo teisę piliečius įkalinti, pasmerkti myriop, atiduoti į teismą. Jos valdžioje buvo finansai, mokesčių rinkimas, laivyno kontrolė ir kt. tačiau didžiulė Tarybos galia priklausė nuo susirinkimo valios – nes ji tvirtino nutarimus.
Atėnų teismai buvo miesto–polio demokratinės sistemos kertinis akmuo. Teismo pareiga buvo skelbti civilinių, baudžiamųjų bylų nuosprendžius. Teismų narius ar prisiekusiuosius kiekvienais metais perrinkdavo demai. Burtų keliu skirdavo į konkrečius teismus konkrečioms byloms vesti. Teisėju galėjo būti Atėnų pilietis, sulaukęs 30 metų amžiaus. Teismai buvo dideli. Teismo nuosprendis buvo galutinis, nes jis kalbėjo visos tautos vardu. Teismai tikrino, kaip pareigūnai naudojo valstybės pinigus, ir skelbė viešai rezultatus (išskyrus strategus karinius pareigūnus). Kontroliavo įstatymus, o reikalui esant turėjo teisę juos keisti, jei jie buvo nukreipti prieš santvarką.
Danų mąstytojas Halis Kochas teigė, kad Atėnuose susiformavo beveik visa šiuolaikinė demokratijos kritika, kuri pasireiškė laisvais ir atvirais debatais bei balsavimu, likviduojant vidaus konfliktus. Taip atsirado politikos menas, susidedantis iš retorikos (iškalbos menas) ir dialektikos (disputų menas) .
Šiuolaikinė demokratija iš esmės skiriasi nuo senosios. Šiuolaikinės valstybės, palyginti su senovės Graikijos miestais–valstybėmis (Atėnai, Sparta),