Darbas:

deputatus;
c) Rinkimai į valstybės valdžios organus privalo būti laisvi ir griežtai periodiški;
d) Laimėjusiai partijai per laisvus rinkimus formuoti vyriausybę, o pralaimėjusioms partijoms – sudaryti opoziciją;
e) Vyriausybės veikla turi būti vieša;
f) Visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalu suteikti galimybę laisvai kritikuoti vyriausybę ir jos politiką;
g) Teismo valdžia demokratijoje yra nepriklausoma nuo kokios nors kitos valdžios, išskyrus įstatymo valdžią;
h) Įstatymų leidžiamoji valdžia atskirta nuo vykdomosios valdžios.
5. Demokratija reikalauja laikytis dviejų pagrindinių principų:
a) visuomenės kolektyvinių sprendimų kontrolės;
b) lygiateisiškumo tokią kontrolę bevykdant.
6. Egzistuoja keturi veikiančios demokratijos komponentai:
a) laisvi ir teisingi rinkimai;
b) atvira ir atskaitinga vyriausybė;
c) politinės ir pilietinės teisės;
d) demokratinė, arba pilietinė visuomenė.
7. Reguliarūs valstybės veikėjų rinkimai yra atviro bei konkurencinio pobūdžio. Atstovaujamosios demokratijos sąlygomis jie yra svarbiausias visuomeninės kontrolės elementas.
8. Visos tautos dalyvavimas rinkimuose yra svarbus dėl dviejų priežasčių:
a) Per juos yra išrenkamas vyriausybės, arba įstatymų vykdomosios valdžios, vadovas, taip pat nustatoma bendra vadovavimo strategija.
b) Yra išrenkami atstovaujamosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios, arba parlamento, nariai. Pastarieji leis įstatymus, kurs mokesčių sistemas ir gyventojų vardu kontroliuos vyriausybę.
9. Demokratijos sąlygomis vyriausybės atskaitingumas yra suprantamas dvejopai:
a) Jis yra juridinio atskaitingumo dalis – teismai turi prižiūrėti valstybės tarnautojų veiklą (teisinė valstybė).
b) Vyriausybė turi būti politiškai atskaitinga parlamentui ir visuomenei.
10. Pilietinės ir politinės teisės susideda iš žodžio laisvės bei laisvės kurti visuomenines struktūras. Jos yra būtina sąlyga, kad piliečiai galėtų imtis politinių priemonių – kurti organizacijas ir daryti įtaką vyriausybei. Šios asmens teisės sudaro kolektyvinių veiksmų pagrindą.
11. Pilietinės visuomenės idėja grindžiama galimybe kurti įvairias nuo valstybės nepriklausomas visuomenines organizacijas. Jų kūrimas – vienintelis būdas apriboti valstybės valdžią, reikšti nuomonę “iš apačios į viršų”, o ne atvirkščiai. Be to, tai yra vienintelis efektyvus būdas išvengti autoritarinio valdymo.
12. Yra išskiriami du pagrindiniai demokratijos kritikos tipai:
a) Anarchistinė demokratijos kritika
b) Priežiūros demokratijos kritika
13. Negalima vienareikšmiškai teigti, kad demokratija – geriausiais valdymo būdas. Egzistuoja ir kitų, alternatyvių demokratijai valdymo formų. Tačiau įvertinant tai, kad beveik visose pasaulio valstybėse dabar egzistuoja būtent demokratinė valstybės valdymo forma, galima daryti išvadą, kad šiais laikais – demokratija – efektyviausia valdymo forma.


Literatūros sąrašas

1. Bytamas D., Boilas K. Demokratija: klausimai ir atsakymai. Klaipėda, 1997
2. Čiplytė J. V. Politologija visuomenei. Vilnius: Homo Liber, 1998
3. Dahl R. A. Demokratija ir jos kritikai. Vilnius: Amžius, 1994
4. Demokratija – kas tai ? 1992
5. Koch H. Kas yra demokratija? Vilnius, 1997
6. Lamentovicz W. Šių laikų valstybė. Vilnius: alma littera, 1998
7. Schumpeter J. A. Kapitalizmas, socializmas ir demokratija. Vilnius: Mintis, 1998
8. Tininis V. Šiuolaikinės politinės ir socialinės teorijos. Vilnius, 1997
9. Valstybės pagrindai. II dalis. Kaunas : Technologija, 1996
10. Vitkus G. Politologija. Vilnius: